magnìn
Fonte: G. Olivieri, Dizionario genovese-italiano, Giovanni Ferrando 1851, p. 266.
- V. Magnàn.
Voci vicine: magnæru; magnàn; magnaninhà; magnetta; magnette; magnìn; magnüscâ; magrùn; magrùn grossu neigru; magùn; maiè.
Fonte: G. Olivieri, Dizionario genovese-italiano, Giovanni Ferrando 1851, p. 266.
Voci vicine: magnæru; magnàn; magnaninhà; magnetta; magnette; magnìn; magnüscâ; magrùn; magrùn grossu neigru; magùn; maiè.