mandatäio
(hist. mandataiu)G. Olivieri, Dizionario genovese-italiano, Giovanni Ferrando 1851, p. 268.
- Servente di oratorio.
Neighbouring lemmas: manaman; manchetto; mancinaddo; manciña; manda; mandatäio; mandillâ; mandilletto; mandillin; mandillo; mandraccio.