intrâ
LIGU.RE

mandatäio

(stòr. mandataiu)

G. Olivieri, Dizionario genovese-italiano, Giovanni Ferrando 1851, p. 268.

  • Servente di oratorio.

Voxe vexiñe: manaman; manchetto; mancinaddo; manciña; manda; mandatäio; mandillâ; mandilletto; mandillin; mandillo; mandraccio.