intestâse
Source: G. Olivieri, Dizionario genovese-italiano, Giovanni Ferrando 1851, p. 241.
- Incaparsi, mettersi in capo una cosa, ostinarsi.
Neighbouring lemmas: intæru; intafüâ; intaggiâ; intaggiadù; intanâse; intestâse; intermîse; intestardìu; intima; intizzâ; intissâse.