sciätâ
(stòr. sciâtâ)G. Olivieri, Dizionario genovese-italiano, Giovanni Ferrando 1851, p. 426.
- V. Sciaratâ.
Voxe vexiñe: sciarbella; sciarboa; sciardio; sciarou; sciarpa; sciätâ; sciätagalliñe; sciätou; sciato; sciäton; scicanate.
Scià çerca un diçionäio italian-zeneise? Scià sciacche chì!
G. Olivieri, Dizionario genovese-italiano, Giovanni Ferrando 1851, p. 426.
Voxe vexiñe: sciarbella; sciarboa; sciardio; sciarou; sciarpa; sciätâ; sciätagalliñe; sciätou; sciato; sciäton; scicanate.