intrâ
LIGU.RE

veia

(stòr. véia)

G. Frisoni, Dizionario moderno genovese-italiano e italiano-genovese, A. Donath 1910, p. 287.

s. f. vela || dâghe de veie, battersela, fuggire.

Voxe vexiñe: vegio; vegiòrnia; veglion; vegnî; vëi; veia; veieuse; veitæ; velâ; velaccio; velatua.