intrâ
LIGU.RE

stronio

(stòr. stronïo)

G. Frisoni, Dizionario moderno genovese-italiano e italiano-genovese, A. Donath 1910, p. 267.

agg. [stonato], invalido, guasto.

Voxe vexiñe: strofoggiâ; strofoggio; strofoggiou; strombo; Strombôi; stronio; stronsciâ; stronscio; stronso; stroppiâ; stroppiou.