intrâ
LIGU.RE

ributtâ

(stòr. ribûttâ)

G. Frisoni, Dizionario moderno genovese-italiano e italiano-genovese, A. Donath 1910, p. 225.

v. n. ributtare, ripugnare.

Voxe vexiñe: ribellion; ribes; ribòtta; ribottâ; ribotteur; ributtâ; ricavâ; ricavo; riççetti; riççetto; riççi.