ributtâ
(stòr. ribûttâ)G. Frisoni, Dizionario moderno genovese-italiano e italiano-genovese, A. Donath 1910, p. 225.
v. n. ributtare, ripugnare.
Voxe vexiñe: ribellion; ribes; ribòtta; ribottâ; ribotteur; ributtâ; ricavâ; ricavo; riççetti; riççetto; riççi.