intontio
(stòr. intontïo)G. Frisoni, Dizionario moderno genovese-italiano e italiano-genovese, A. Donath 1910, p. 151.
agg. intontito, attonito, stordito.
Voxe vexiñe: intitolâ; intitolaçion; intixichî; intonâ; intonaçion; intontio; intoppâ; intorbidâ; intortignâ; intortigneua; intortignou.