desgraçiou
(stòr. desgraziôu)G. Frisoni, Dizionario moderno genovese-italiano e italiano-genovese, A. Donath 1910, p. 101.
agg disgraziato, sfortunato.
Voxe vexiñe: desgraddâ; desgradî; desgranâ; desgrasciâ; desgraçia; desgraçiou; desgrosciâ; desgroscin; desgroppâ; desgusciâ; desguernî.