schincâ
(stor. schincà)G. Olivieri, Dizionario genovese-italiano, Giovanni Ferrando 1851, p. 422.
- Stincata, percossa nello stinco.
Voci vicine: scheuve; schiffî; schiffitua; schiffo; schillente; schincâ; schincamoro; schincapê; schinco; schinfioso; schissâ.