sfortunnou
(stor. sfortûnnôu)G. Frisoni, Dizionario moderno genovese-italiano e italiano-genovese, A. Donath 1910, p. 252.
agg. sfortunato.
Voci vicine: sfinio; sfoddrâ; sfogâ; sfoggiâ; sfortuña; sfortunnou; sforsâ; sfòrso; sfrattâ; sfratto; sfrenou.