intortignâ
G. Frisoni, Dizionario moderno genovese-italiano e italiano-genovese, A. Donath 1910, p. 152.
v. a attorcigliare || —se, v. r. ritorcersi.
Voci vicine: intonâ; intonaçion; intontio; intoppâ; intorbidâ; intortignâ; intortigneua; intortignou; intrâ; intrante; intrapreiza.