sciancôu
Fonte: Diçionäio zeneise-italian «Giovanni Casaccia» 2ª ed. (1876)
- add. Sciancato: Che ha rotta o guasta l'anca.
Voci vicine: sciammettinn-a; sciammo; sciampradda; sciancâ; scianco; sciancôu; sciantigliōin; sciäpatôu (andâ); sciaradda; sciarappo; sciarbèlla.